Regensburgo vyskupas Gerhard Ludwig Müller. Judo evangelija, gnosticizmas ir Baþnyèios tikëjimas
 
 2006 m. Velykø pamokslas


180 m. po Kr. Liono vyskupas Ireniejus paskelbë reikðmingiausià to meto veikalà „Prieð erezijas“. Penkiose storuose tomuose jis vaizduoja didþiulá katalikiðkosios ir apaðtaliðkosios Baþnyèios dvasiná ginèà su ið pradþiø pagoniðka atpirkimo religija, vadinamuoju gnosticizmu. Ilgainiui ðis minèiø statinys, dalijantis pasaulá ir þmogø á dvi dalis, á savo painias spekuliacijas átraukë ir krikðèioniðkø elementø.

Gnostikai rëmësi radikaliu dvasios ir kûno dualizmu. Pasak jø, egzistuoja tyras ðviesos Dievas, kuriam prieðinasi piktas materialaus pasaulio Dievas Kûrëjas. Pasaulis, kuriame gyvena þmonës, yra arena, kur grumiasi dvasinis gëris ir materialinis blogis. Ið blogio þmogus atperkamas tada, kai iðlaisvinamas ið to, kas kûniðka ir materialu, panèiø ir pakyla á ðviesias nepasaulinës ir grynai dvasinës srities aukðtumas.

Tokiu pagrindu ëmus grásti krikðèioniðkuosius tikëjimo mokymus, iðplauktø ðie padariniai: Dievas negali bûti dangaus ir þemës Kûrëjas, nes visa, kas materialu, iðtisai persmelkta nuopuolio nuo Dievo ir nuodëmës. Negali bûti jokio Dievo ásikûnijimo. Jëzus kaip þmogus tada tëra materialaus pasaulio blogojo pirmapradþio principo apraiðka.

Nuo Jëzaus skirtinas Kristus, kuris yra tam tikras aukðtesnis ðviesos pavidalas. Kai kas net teigia, jog ant kryþiaus miræs ne Kristus, bet kaþkas kitas. Prisikëlimas ið numirusiø niekada negalëjæs bûti kûno prisikëlimas. Tai tëra metafora ar simbolis, þymintis tai, kad po mirties þmogaus aukðtesnioji – ðviesioji – dalis ið blogojo kûniðko pasaulio pakils á dvasinæ dieviðkàjà sritá. Šiandien pasakytume, kad prisikëlimas tëra metafora, þyminti, jog gyvenimas tebesitæsia ir individualiam þmogui mirtyje visiðkai uþgesus.

Tuo tarpu krikðèionybë, besiremianti apaðtalø tradicija senosios ir naujosios Sandoros Šventajame Raðte, moko, kad:

– Dievas yra vienas,
– visa kûrinija yra gera,
– þmogaus kûnas ir materialusis pasaulis turi pagal Dievo panaðumà sukurto þmogaus kilnumo dalá,
– Dievo Þodis tikrai tapo kûnu,
– Jëzus tikrai kentëjo ant kryþiaus,
– Jëzus kaip þmogus tapatus Kristui kaip Dievui ir Atpirkëjui,
– kûnas prisikelia,
– naujas dangus ir nauja þemë reiðkia viso þmogaus – su kûnu ir siela – atpirkimà.

Tarp gnostiniø raðtø kaip ypatingà klastotæ ðventasis vyskupas Ireniejus mini vadinamàjà „Judo evangelijà“, paraðytà II a. Ten tvirtinama, kad Judas vienintelis ið apaðtalø teisingai paþinæs Jëzø. Jëzaus iðdavystë ir jo atidavimas á budeliø rankas vertinami teigiamai. Taip Judas prisidëjæs prie to, kad Jëzus per savo mirtá iðsivadavo ið kûniðkos prigimties kaip kalëjimo ir dabar egzistuoja kaip dangiðka dvasinë bûtybë. Bet ir tokiu atveju Jëzus nëra tikrasis amþinas Dievo Sûnus. Judo evangelijoje iðdavikas Judas padaromas tikruoju Mesijo liudytoju apaðtalø Baþnyèios su jos katalikiðku tikëjimo iðpaþinimu bei liturgija nenaudai. Autorius ypaè grieþtai kritikuoja Eucharistijos kaip aukos pobûdá ir apaðtalø bei jø ápëdiniø kunigiðkàjà tarnystæ.

Bûtent ði antikatalikiðka evangelija, iðversta á koptø kalbà, prieð kurá laikà ir buvo atrasta Egipte. Apsukrûs romanø raðytojai ir filmø kûrëjai jà iðpopuliarino. Knyga „Da Vinèio kodas“ ir filmas „Šventvagystë“ susilaukë palankaus sensacijø iðtroðkusios publikos atgarsio. Ne todël, kad ði knyga pateiktø tikrø ir patikimø þiniø, bet todël, kad puikiai dera su jos paèios skeptiðkumu tradicinio krikðèioniðkojo tikëjimo atþvilgiu.

Paralelë tarp II ir XXI a. aiðkiai regima: tikëjimas, kad kosmosas kaip Dievo kûrinija yra geras, laikomas toks pat neásivaizduojamas, kaip ir realus Dievo tapimas þmogumi ir realus þmogaus atpirkimas per Kristaus kanèià ir mirtá ant kryþiaus bei jo kûniðkà prisikëlimà ið numirusiø.

Ir lygiai kaip anuomet, skleidþiama abejonë istoriniu evangelijø patikimumu ir iðtikimu apaðtalø tikëjimo perdavimu Katalikø Baþnyèioje remiantis teisëta vyskupø, kuriems apaðtalai patikëjo savo misijà, ápëdinyste. Gudriai skatinama átarinëti, jog Vatikanas aukojàs tiesà dël galios iðlaikymo, lygiai kaip ir apaðtalai bei ankstyvosios Baþnyèios vyskupai ið iðskaièiavimo ar iðsilavinimo stygiaus prasimanæ tiesas apie Kristaus dieviðkumà ir prisikëlimà ið numirusiø. Tuo tarpu „tikrasis Jëzus“ buvæs slepiamas. Tiktai vadinamojoje Judo evangelijoje, kurià jau Ireniejus demaskavo kaip pseudoreliginæ klastotæ, Jëzus esà vaizduojamas toks, koks buvæs ið tikrøjø.

Vyskupams bei visiems tikrai tikintiesiems ðiandien tenka uþduotis demaskuoti istorijos klastotes, kaip kadaise tà darë Liono vyskupas Ireniejus. Kiekvienas aiðkø protà turintis þmogus suvokia, kad tokios klastotës, kaip Judo evangelija, ir rëmimasis ja romanuose bei filmuose niekada negali prisiliesti prie krikðèioniðkojo tikëjimo tiesos. Kas ið tokiø gnostiniø fantazijø gali tikëtis atpirkimo ið nuodëmës ir mirties? Apaðtalø ir evangelijø átikimumas neiðjudinamas nei istoriðkai, nei spekuliatyviai.

Mûsø evangelijos remiasi apaðtalø tradicija. Dievo istorinio veikimo dëka jos perteikia pirmøjø mokiniø ir visø laikø Baþnyèios tikëjimo iðpaþinimà. Kiek daug Prisikëlusiojo liudytojø ir kiek daug krikðèioniø, patikëjusiø jø liudijimu, buvo pasirengæ sudëti visà savo viltá – iki pat savo gyvybës atidavimo – á Jëzø Kristø! 2000 metø nesuskaièiuojama daugybë þmoniø neðë gyvenimo vargus bei naðtas þvelgdami á nukryþiuotà pasaulio Iðganytojà!

Mûsø tikëjimas Jëzaus prisikëlimà ið numirusiø remiasi ne sufabrikuotomis nuomonëmis. Todël krikðèioniðkojo tikëjimo negali sudrebinti në pagrindo neturinèios spekuliacijos, atsirandanèios, kai þmonës imasi aiðkinti, kas gali bûti ir ko ne. Argi kas imtøsi Dievui nurodinëti, koks jis turás bûti, kà jis turëtø galëti ir kas pranoksta jo galià?

Mûsø tikëjimas remiasi apaðtalø liudijimu. Petras per savo pamokslà (plg. Apd 10, 34–48) kalba visø apaðtalø vardu sakydamas: mes esame liudytojai visko, kà jis yra padaræs þydø ðalyje ir Jeruzalëje. Dievas patepë Jëzø ið Nazareto Šventàjà Dvasia ir jos galia. Jis skelbë Evangelijà, darë gerus darbus ir gydë visus, kurie buvo velnio valdþioje; jis tai darë, nes Dievas buvo su juo. Šis Jëzus buvo pakabintas ir nuþudytas ant kryþiaus. Taèiau Dievas já treèià dienà prikëlë ir leido jam pasirodyti ið anksto paskirtiems liudytojams.

Juos jis ápareigojo tautai skelbti ir liudyti: „Jis yra Dievo paskirtasis gyvøjø ir mirusiøjø teisëjas“. Kas á já tiki, tam jo vardu atleidþiamos nuodëmës ir tas pretenduoja á prisikëlimà ið numirusiø.

Mes teisëtai ir pagrástai tikime á geràjá Dievà, á þmogaus kaip turinèio kûnà ir sielà, kaip individo, kaip asmens ir bendruomeninës bûtybës Kûrëjà, Atpirkëjà ir Atbaigëjà. Tikime á visagalá Dievà, dangaus ir þemës Kûrëjà, ir jo Sûnø, mûsø Vieðpatá Jëzø Kristø, tapusá þmogumi, tikrai uþ mus kentëjusá ir mirusá ant kryþiaus. Treèià dienà jis prisikëlë, atsiuntë mums gyvybæ teikianèià Šventàjà Dvasià. Jëzus Kristus, þmogumi tapæs Dievo Sûnus, yra kûno prisikëlimas ir amþinasis gyvenimas. Amen.
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt